Visgi liko... 🧸🪄 Istorija iš vienos specialiosios mokyklos 🔴 "Reikėjo nueit į klasę paimti tam tikrų dokumentų ir atėjau kaip aktorė, be klouno nosies. Atidarau duris, vaikai sėdi savo suoluose, žiūri plačiomis smalsumo kupinomis akimis ir man pačiai užplūdo toks gerumo ir sentimentų jausmas. Aš juk pažįstu šiuos vaikus. Mokytoja klausia: vaikai, atsimenat, čia gi mūsų klounė Džilda. Vaikai žiūri, sako: ne, neatsimenam. Aš priėjau prie mokytojos ir šalia sėdėjo berniukas, kuris turi stiprų autizmo spektrą, visokių iššūkių turėjom kartu. Jis taip žiūri žiūri į mane. Atsisukau ir sakau: labas. Jis žiūri žiūri ir staiga rankom pradėjo liesti mano nosį, taip švelniai perbraukė ir nusišypsojo. Mano vidus, aišku, apsiverkė iš džiaugsmo ir liko stiprus su niekuo nepalyginamas jausmas – visgi liko", - dalinasi Indrė Mickevičiūtė Petrauskienė ❤️

#ClowNexus projekto metu „Raudonos nosys“ dirbo Vilniaus Šilo specialiojoje mokykloje. Projekto metu buvo ieškoma įvairių meninių priemonių, kurios padėtų lengviau rasti santykį su vaikais, esančiais autizmo spektre, o taip pat prisidėti prie socialinės įtraukties.

Balandis – autizmo pažinimo mėnuo 🧦 Apsilankymus pas autistiškus vaikus dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba 🫶